Senamiesčio butai: čia gyveno Vincas Krėvė

Vinco Krėvės - Mickevičiaus pristatyti nereikia. Jį žino kiekvienas, mokykloje lankęs lietuvių kalbos pamokas - garsaus dramaturgo bei prozininko kūriniai įtraukti į mokymo programą.

Vėl susirasti lentynoje V.Krėvės knygas ir prie jų prisėsti šį savaitgalį paskatino viešnagė rašytojo bute Tauro gatvėje, kur profesorius su šeima gyveno trejus metus.

Kai 1940 m. rugpjūtį Humanitarinių mokslų fakultetą iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto perkėlė į Vilnių, į šį namą atsikraustę ne tik V.Krėvė - Mickevičius, bet ir daug garsių to meto žmonių: VU rektorius Mykolas Biržiška, prorektorius Domas Krivickas, humanitarinių mokslų profesoriai Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, istorikas Konstantinas Jablonskis, architektas Vytautas Žemkalnis, docentas Vincas Maciūnas ir kiti.

Autentiška V. Krėvės buto aplinka atkurta dviejuose kambariuose - darbo kabinete ir svatainėje.

Darbo kabinetas

Spausdinamoji mašinėlė "Corona"

"Nešiojamasis kompiuteris", - juokavo muziejaus darbuotoja, mostelėjusi į V.Krėvės itin brangintą spausdinamąją mašinėlę "Corona". Joje "įstrigęs" lapas su lietuvių patarlėmis ir priežodžiais.

 

Ant sofos - persiškas kilimas, atsivežtas iš Baku. Ten V.Krėvė gyveno nuo 1909m. po studijų Kijevo universitete (studijavo lyginamąją kalbotyrą). Baku jis dėstė rusų kalbą ir literatūrą realinėje gimnazijoje. Pragyveno ten vienuolika metų ir subrendo ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip rašytojas.

 

Kilimas iš Baku

Senovinis ąžuolinis rašomasis stalas - sekreteras.

Ant stalo - dukters Onos Aldonos nuotrauka.

Šalia bibliotekos - šachmatų stalelis (viduje yra dėžutė šachmatams susidėti), prie kurios ne vieną kartą palinkę protą miklino Vincas Krėvė ir Balys Sruoga.

Didžioji įspūdingos, 5 tūkst. tomų V.Krėvės bibliotekos atiteko Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, kuris pradžioje vadinosi Lituanistikos institutu. Jam vadovauti V.Krėvė buvo paskirtas 1940 m. spalio 1 d. Liaudies švietimo komisariato.

Ypač įdomu pasklaidyti knygas su autografais.

V.Krėvė turėjo specialų antspaudą knygoms žymėti ir, panašu, vesdavo jų apskritą. Kaip kitaip nepasiklysi tokioje jų gausybėje :)

"Brangiam nors ir rūsčiam Dekanui..."

Priešais stalą pakabinta V.Krėvės gimtinės Subartonyse (Varėnos raj.) nuotrauka.

Sustojęs laikas. Įdomi detalė - skaitmenys, nurodantys visas 24 valandas.

V.Krėvės šaržas, nupieštas dailininko Juozo Penčylos.

Vienas iš eksponuojamų originalių rankraščių lapelių...

Šeimos svetainė: grakštūs baldai ir dailininko Justino Vienožinskio nutapytas rašytojo portretas.

Kišeninis "Juvenia" firmos laikrodis

Miegamojo atkurti nebuvo prasmės, nes baldų neišliko. Jo vietoje įrengta seminarams ir konferencijoms skirta nedidelė salė, kur demonstruojami filmai ir skaidrės, galima išgirsti V.Krėvės balso įrašų, eksponuojama nuotraukų, dokumentų, rankraščių.  

V.Krėvė su dukra

Rašytojo žmona Marija Ona Rebeka Karak - Mickevičienė.
 Buvusią mokinę žydų kilmės Rebeką Karak jis vedė 1913 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Vilnius V.Krėvės gyvenime - išskirtinis miestas. "Dėl manęs nėra Lietuvos be Vilniaus, ten mano tėviškė, ten mane širdis traukia", - yra sakęs jis, žavėjęsis garbinga Vilniaus istorine praeitimi, vienu iš seniausių Europoje universitetų.

Laiptinė

Norinčių pasisvečiuoti V.Krėvės - Mickevičiaus butas laukia nuo antradienio iki sekmadienio, nuo 10 iki 17 val. Jo lankymas nemokamas :)