Senamiestyje esančioje Burbulio vyninėje per
pastaruosius pusantrų metų svečiavosi įvairiausių veislių šunys, katės,
didžiulės papūgos.
„Vyninėje žmonės turi
jaustis gerai – taip, kaip namuose. O namuose jie laiko ir gyvūnus. Kaip
galėčiau jiems užverti duris?” – dėstė vyninės savininkas Vaidotas
Burbulis.
Pats verslininkas augintinių neturi,
tačiau nėra prieš juos nusistatęs ir nedvejodamas ant vyninės durų
užklijavo specialų lipduką, kviečiantį užeiti į vidų ir su gyvūnais.
V.
Burbulis pastebėjo, kad augintinių draugija džiugina ne tik jų
šeimininkus, bet ir kitus vyninės klientus. Kartais nuo poros žodžių
apie gyvūną užsimezga ilgesni pokalbiai prie vyno taurės ar net
bičiulystė.
Dažniausiai į vyninę vilniečiai užsuka su šunimis, pavedžioję juos kitoje gatvės pusėje esančiame skvere.
Keturkojai,
priešingai nei mano jų nemėgstantys žmonės, nėra nei triukšmo sukėlę,
nei lakstę tarp stalų, trukdę dirbti ar kitokių šunybių iškrėtę.
„Greičiausiai šeimininkas nerizikuotų neišauklėto, neprognozuojamo
augintinio į tokią vietą vestis”, – svarstė vyninės savininkas.
Specialaus
valgiaraščio keturkojams vyninėje nėra, tačiau lūkuriuojančiam kliento
numylėtiniui darbuotojai pasiūlo dubenį su vandeniu.
„Pas mus buvo ir papūgų sąskrydis – vienu metu svečiavosi net šešios ar aštuonios papūgos.
Jų augintojai vyninėje surengė susitikimą. Buvo tikrai gražu ir smagu”, – pasakojo verslininkas.
„Draugiška aplinka gyvūnams” – iš toli šviečia rožinis užrašas kokteilių baro „Pink Milk Shake” vitrinoje.
Kad
galėtų būti kitaip, baro savininkas Šarūnas Vareika nė neįsivaizduoja.
Ne tik dėl to, kad pats augina devynerių metų Labradoro retriverį ir
mėgsta su juo pramogauti.
Keliaudamas po
Europą jis daugybę kartų matė, kaip prancūzai, italai, kitų šalių
gyventojai su keturkojais eina į restoranus ir niekas tuo nesistebi.
„Kas
myli gyvūnus, rūpinasi jais, dažniausiai yra geri, atsakingi žmonės ir
nuspėja savo augintinio elgesį, – grėsmės nei nuosavo baro inventoriui,
nei aplinkiniams neįžvelgia Š. Vareika. – Mūsų klientai – jauni
demokratiški miesto žmonės.
Skirtingai nei vyresnioji karta, jie į tokius dalykus reaguoja natūraliai, neniurzga be reikalo.”
Keturkojus
svečius baro darbuotojai ne tik pavaišina vandeniu, bet ir
neprieštarauja, jei šeimininkas keturkojį palepina atsineštu skanėstu.
Vita Šturmienė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė
„Lietuvos
higienos normos numato, kad maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių,
šunų ar kitų gyvūnų, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai.
Lankytojų
salės restoranuose ar kavinėse taip pat yra maisto tvarkymo vietos,
todėl visa atsakomybė dėl ten tiekiamo maisto saugos tenka restorano ar
kavinės savininkui.
Atsivesti augintinių į
viešojo maitinimo įstaigas nėra draudžiama, bet nenorėdami rizikuoti
dažnai savininkai to siūlo nedaryti. Apie tai jie informuoja ženklais
prie įėjimo.
Dar vienas maitinimo įstaigos
savininko rūpestis – užtikrinti, kad kliento augintinis netrukdytų
kitiems lankytojams. Dėl to pasiskundus, atsakyti taip pat turėtų
įstaigos vadovas ar savininkas.
Skundų dėl gyvūnų atsivedimo į viešojo maitinimo įstaigas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra užregistravusi.”
Japonijoje vilioja katėmis ir triušiais
Atsipūsti
po sunkios darbo dienos Japonijoje žmones vilioja kačių kavinės. Jos
tapo ypač populiarios dėl labai griežtų naminių gyvūnų laikymo
taisyklių.
Atsivedus augintinį kavos ar
arbatos puodelio kaina gerokai padidėja. Už galimybę džiaugtis katės
draugija kavinei reikia sumokėti beveik po 30 litų už valandą.
Daugelis japonų būna pervargę po įtemptos darbo dienos, o laikas su augintiniu puikiai atpalaiduoja.
Nagojos
miesto kavinė „The Usagi-to-Caffee” („Triušis ir kavinė”) sulaukė
didžiulės sėkmės pasiūliusi klientams ne tik atsinešti savo triušiukus,
bet ir atsipalaiduoti glostant kavinei priklausančius ilgaausius.
Minkštutėlis jų kailis, atrodytų, sugeria visus dienos rūpesčius. Minutė tokios pramogos atsieina apie pustrečio lito.
Straipsnis buvo publikuotas "Lietuvos ryto" priede "Sostinė"
