Senamiesčio melodijos (1)

Pažadu, kai tik bus daugiau muzikos aplinkui, daugios jos atsiras ir čia :)

Stiklo kolbose pražydusios rožės

Šiandien lauke darganota ir saulės nematyt... Tad tikiuosi, kad daina ir gėlės, kuriomis pasidalinsiu, dienai suteiks giedros pavasariškos nuotaikos.

Ši meilės daina, kurią atlieka legendinė vokiečių aktorė Marlene Dietrich, pasakoja apie sargyboje per I-ąjį pasaulinį karą stovinčio kareivio ilgesį mylimajai Lili Marleen.

1915 m. mokytojo iš Hamburgo Hanso Leipo sukurtas eilėraštis ir 1939 m. kompozitoriaus Norberto Schultze'o muzika virto visame pasaulyje žinoma daina ir ji iki šiol perdainuojama vis iš naujo.

Ją prisiminiau vaikštinėdama Dominikonų gatve, kai "Darijaus galerijos" lange pamačiau mažyčius gėlių žiedus meniškose stiklo vazelėse. Tai - floribundinės rožės, gavusios garsiosios Lili Marleen vardą, mikroūgliai.

Parkams skirtos ir žiemai atsparios rožių veislė "Lilli Marlene" sodinukai į Kauno botanikos sodą iš Vokietijos atkeliavo 1978 metais.

Iš ten ji pateko į Molekulinės genetikos ir biotechnologijų laboratoriją, kuriai vadovavo garsi Lietuvos biotechnologė hab.m.dr. Sigutė Kuusienė.

Po dešimtmetį trukusių eksperimentų lietuviams, pirmiesiems Europoje, pavyko sinchronizuotai pražydinti rožės "Lilli Marlene" mikroūglius in vitro (mėgintuvėlyje).

Kai mokslininkai baigė savo darbą ir savo ranką pridėjo keli menininkai, pasaulį išvydo pirmoji unikali kolekcija "Lilli Marlen in vitro Lietuva".

Tokį žiedelį meniškoje vazelėje galima padovanoti brangiam žmogui arba pasidovanoti sau :) Kaina - apie 100 Lt.

Anot kūrėjų, įsigijus žydinčią mikroūglio rožytę vazelės atidaryti negalima, kad į sterilią maitinamąją terpę nepatektų užkratas.

Ten rožytė žydi dvi tris savaites, o po to maždaug per du mėnesius toje pačioje sandariai uždaros vazelės terpėje išleidžia naujus ūglius.

Atsargiai juos išėmus ir persodinus į vazoną su žeme, džiaugsiesi jau vazonine rože, kurią dar vėliau galima perkelti į lauko gėlyną. Prigijęs daugiametis "Lilli Marlene" krūmelis džiugina gausiais pilnaviduriais raudonais žiedais ir subtiliu aromatu.

nuotr. photomazza.com

Ir pabaigai - mokslininkės S.Kuusienės mintis: "visi išradimai įvyksta itin paprastai, reikia tik dirbti, dirbti, dirbti".

Daugiau informacijos: http://www.euromediena.com/rozes-in-vitro
http://gyvenimas.delfi.lt/naujos_formos/roze-lilli-marlene-subure-draugus.d?id=50824528#ixzz1pkT21hFx

Zulų kalba: norėtumėt išmokti?

Kai pirmąsyk mano akis užkliuvo už skelbimo, kviečiančio mokytis zulų kalbos, pamaniau, kad čia - nerimta.  Antrąkart išvydusi tokį skelbimą nutariau išsiaiškinti: Kas tai per kalba? Kas jos moko?

 

Zulų kalba yra viena iš vienuolikos oficialių Pietų Afrikos respublikos kalbų. Ši kalba yra labiausiai paplitusi. Zulų kalba šneka apie 10 milijonų žmonių, ją supranta apie pusė PAR gyventojų. 

Vilniaus universiteto Orientalistikos centre šios kalbos moko dr.Gediminas Degėsys. Sprendžiant iš informacijos internete, labai įdomus žmogus. 

Jis moka daugiau kaip dvidešimt pasaulio kalbų, dešimt iš jų - puikiai. 

Skrisdamas į PAR, jis iš Zulų krašto kilusios stiuardesės paklausė, kaip jos gimtąja kalba skamba "ačiū" ir netrukus išgirdo: "Ngiyabonga!" Taip prasidėjo lietuvio pažintis su nauja kalba. 

„Pasakydavau vietos dialektu „labas” ar „ačiū”, o jiems jau atrodydavo, kad moku kalbą, užtat aš buvau pats didžiausias vietos gyventojų draugas, nes domėjausi jų kalbomis”, - prieš trejus metus "Alytaus naujienoms" sakė G.Degėsys. Kalba jam - raktas į žmogaus ir tautos dvasią, padedantis pažinti skirtingas kultūras.

Apie afrikiečių kalbų įdomybes jis pasakojo "Vakarų ekspresui": "Pavyzdžiui, eve kalboje nėra žodžių "sultys", "pienas", "ašaros", "vynas", "kraujas"... Yra tik žodis "tsi", todėl norėdami pasakyti "pienas", sakysime "karvės vanduo", "kraujas" - "kūno vanduo". Afrikiečiai ne kalba, o dainuoja. Kalbėdami žvelgia į tolį."

Kaip skamba zulų kalba, galite išgirsti čia:

Ir čia:

Pabaigai - keletas G.Degėsio patarimų, kaip išmokti užsienio kalbų:

* Pesimizmas - didžiausia kliūtis. Pamirškite pasiteisinimus: negabus, nesiseka mokytis kalbų ir taip toliau...

* Tiesiog imkite ir mokykitės. Jei lauksite motyvacijos, galite jos ir nesulaukti. 

* Pradėti niekada nevėlu.

* Neužverskite vadovėlio, net jei pasiekėte užsibrėžtą tikslą. Netrukus viską pamiršite. Reikia nuolat atnaujinti įgūdžius, skaityti, klausyti muzikos.

* Su kalba kelkitės ryte ir su kalba gulkitės vakare;

* Kiekviena nauja kalba mokytis bus vis lengviau, galima lyginti gramatiką, terminus, tad nebijokite vienu metu mokytis kelių kalbų.

Beprasmiai prašymai neužstatyti įvažiavimo

Yra toks anekdotas: "Gerbiami vairuotojai, maloniai prašome neužstatyti įvažiavimo. Bauda - kastuvu per stiklą" :)

Išdaužytų langų dar neteko matyti, bet prašymų neužstatyti - ant dažno garažo. Tik prašyk neprašęs... 

O šio kiemo Dysnos gatvėje gyventojai nusiteikę rimčiau:

Bet ir toks raštas mažai veikia...

Pavasaris!!!

Mažyte, pavasaris! Mažyt, kiek žmonių! Kiek vaikų! - aikčiojau šeštadienį, o dukrytė išpūtusi akis žvalgėsi tai kairėn, tai dešinėn. Pirmąsyk per savo dar trumpą gyvenimėlį - keturis su puse mėnesio - ji pamatė Vilnių. Pirmąsyk tiek žmonių, pastatų, saulės...

Lauke vaikščiojom rekordiškai ilgai - puspenktos valandos! Daugiausiai "fotografavom" akimis, bet šį tą įamžino ir fotoaparatas.

Rotušės aikštė: su dviratininkais, porelėmis, šeimomis su mažais vaikais, senjorais, draugų būreliais, vienišiais ir visais kitais, besidžiaugiančiais saulėta diena...

ŠMC kavinė: nusimesti paltus dar per vėsu ir nedrąsu, bet laisvų vietų nematyt.

Pražydęs spaudos kioskas (pardavėja, greičiausiai, išėjo įkvėpti pavasario)

Ir pražydusi kavinė...

Gedimino prospekte lenkai triukšmingai protestavo prieš Švietimo reformą...

... o Vokiečių (kairėje) ir Didžiojoje gatvėje žmonės vaikštinėjo sau ramiai nesukdami galvos dėl mitingų ir protestų. Tikiuos, ilgai neteks laukti kitos puikios saulėtos dienos...

Ertlio namas: kas? kur? kodėl?

Pro šį melsvą pastatą Šv. Jonų gatvėje ėjau šimtus kartų ir tik dabar, stumdama vežimėlį su miegančia mažyle ir sulėtinusi žingsnį, pamačiau virš jo durų kabantį užrašą: "Ertlio namas".

Jurgis Ertlis, pasirodo, buvo mūrininkų ir dailidžių cecho magistras, dar vadintas ir architektu. Jis gimė1625 metais Tirolyje - buvusi viena iš Šventosios Romos imperijos grafysčių. 

1661 metais išvijus rusų okupantus Vilnius atrodė nykiai, daugybė pastatų buvo sunaikinti 17 parų trukusio gaisro. 

Bažnyčios turtui atstatyti nebuvo lėšų, tad klebonai ieškojo kitų būdų atsilyginti statybininkams. 

Mūrininką J.Ertlį remonto darbams pasamdęs Šv. Jono bažnyčios klebonas Baltramiejus Ladzikas vietoj piniginio atlygio jam perleido savo mūrinius namus Šv. Jono gatvėje (dabar Šv. Jono g. 9). Pagal sutartį, jais J. Ertlis galėjo naudotis „tris gyvenimus“ – iki savo paties, žmonos ir vieno vaiko mirties.

Vėliau J.Ertlis nusipirko greta esančio nuo okupacijos laikų apleisto pastato (dabar Šv. Jonų g. 7) griuvėsius. Nedidelis mūrinis namas nuo karo laikų stovėjo sugriautas, jo rūsiai buvo užversti šiukšlėmis.

Už 80 zlotų nusipirktą pastatą J.Ertlis atstatė ir po kelių metų pardavė už šešis kartus didesnę sumą.

Pastatas ėmė keliauti iš rankų į rankas. Keitėsi savininkai, namas kelis kartus degė, vėliau sugrįžo buvusio savininko klebono šeimai, dar vėliau priklausė universitetui... Keitėsi ne tik namo savininkai, bet ir išvaizda.

2006 m. name ir jo rūsiuose buvo atidarytas restoranas „Ertlio namas“, savininkai puoselėjo daug vilčių, naujam gyvenimui prikėlė ne tik buvusio pastato savininko J.Ertlio vardą, bet ir tų laikų baldus.

Bet šiuo metu pastate tylu. Langelyje virš durų likusi tik restorano iškaba.

Daugiau informacijos: http://www.lrytas.lt/-12053882151203920038-gars%C5%B3-meistr%C4%85-primena-jo-vardo-restoranas.htm

"Blusturgis" turi naujus namus

"Blusturgis" man patiko, kai vyko sekmadieniais "Gedimino 9".
Laaabai patiko vasaros sekmadieniais Mokytojų namų kiemelyje.
Tikiuosi, kad ne mažiau patiks ir naujuose namuose Pranciškonų vienuolyne!

Šis vienuolynas yra XIV-XVIII amžių Lietuvos kultūros paminklas, vienas seniausių ir įspūdingiausių vienuolynų šalyje. Jis įsikūręs greta Kėdainių, Lydos, Pranciškonų ir Trakų gatvių.

Daugiau informacijos apie "Blusturgį": http://blusuturgus.wordpress.com/
Daugiau informacijos apie vienuolyną: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Vilnprancisk.htm