Puslapiai

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Kai tikslas vienas - gurkštelėti mamos pienelio

Pamažu daugėja vietų, kurios yra draugiškos žindančioms mamos. Ant jų durų - tarptautinis ženklas, kuriame vaizduojama moteris su kūdikiu.

"Fiorentino"
"Mint Vinetu"
Tokius pastebėjau ant senų knygų knygyno "Mint Vinetu" ir restorano "Fiorentino" durų, bet mamoms su kūdikiais palankių vietų sąrašas gerokai ilgesnis.

Pati kol kas nei vienos jų neišbandžiau, bet smagu žinoti, kad prireikus galėsiu užsukti ir niekas į mudvi su dukryte nežiūrės skersai. Bent jau tikiuosi.

O dabar apie vietas, kurias išbandėm.

"Gedimino 9". Po skandalo praėjusį rugpjūtį, kai jauna mama, norėjusi pamaitinti krūtimi vaikelį ant suolo prekybos centre buvo apšaukta apsaugos darbuotojų, šią vietą ketinau lenkti iš tolo. Bet, kaip tyčia, prieš savaitę mažoji ėmė niurzgėti būtent tuomet, kai atsidūrėme prie "Gedimino 9". Iki namų - gabalas kelio, tad nutariau nedelsti:)

Kildama į ketvirtąjį prekybos centro aukštą jaučiau nerimą. Atrodė, visi apsaugininkai varsto mudvi su dukra žvilgsniais, nors ir žinojau, kad tai - tik mano vaizduotės žaidimai dėl skaitytos istorijos.

Viršutiniame aukšte nustebau pamačiusi, kad jis tapęs įsimylėjėlių užuovėja. Trys porelės ant suoliukų glėbesčiavosi, bučiavosi nekreipdamos dėmesio į nieką aplink. Pagalvojau, kad tikrai nesijausčiau jaukiai maitindama tokioje kaimynystėje, net jei nebijočiau apsauginių.

Mamoms su vaikais šiame prekybos centre vietos skirta neįgaliųjų tualete. Norinčioms maitinti jame pastatyta kėdė, o greta jos atsilenkia stalelis vystymui.


Nors šis reginys iš pradžių manęs visai nenudžiugino, prisėdusi ant kėdės ir numalšinusi mažylės alkį, išvydau jos šypseną. Tuomet džiaugsmą pajutau ir aš - susisukome greitai, ramiai, nėra ko niurzgėti.

Aišku, kur kas maloniau, kai erdvė motinai ir vaikui yra įrengta specialiai ir greta nėra unitazo :) Tokia vieta, pavyzdžiui, yra Centro poliklinikos Naujamiesčio filiale, Vaikų skyriuje (Kalinausko g.).


Čia buvo labai patogu po gydytojos apžiūros mažylę aprengti ir įsidėti į vaikjuostę. Pagalvojau, kad mielai į šią vietą užsukčiau ir be vizito pas gydytoją, o vaikštinėdama netoliese. Vienintelis minusas, kad kambarys - penktajame aukšte, o tądien, kai buvome, neveikė liftas. Jei būtume su vežimėliu, būtų tekę jį palikti apačioje...

Vis nenukeliauju iki Seimo - rūpėtų užsukti į ten atidarytą Šeimos kambarį. Gal kas yra buvę? Kokie įspūdžiai?

O paskutįsyk abi su dukryte pasistiprinome Vilniaus universiteto valgykloje, nors ten ant durų nekaba jokie specialūs ženklai. Aš suvalgiau didžiuuuuulę porciją puikios žuvienės už 4,20 Lt, o mažylė tinkamiausio jai maisto - mamos pienelio.

Ši vieta, į kurią studijų metais buvau užsukusi tik kartą ir tik žvilgtelėti, jauki mažytėmis salelėmis, garantuojančiomis pietaujančiam žmogui privatumą. Jautėmės saugiai lyg namuose.


Išėjus galvoje sukosi mintis iš "Mint Vinetu" tinklapio: "kiek liūdna, kad mamoms, norinčioms žindyti vaiką, reikia pažymėti vietas, kur jos tai gali daryti ramiai ir nesmerkiamos. (...) Keista, kad mamos yra matomos tokioje šviesoje. Sąmoningoje visuomenėje šis ženklas būtų niekinis, tiek pat aktualus, jeigu ant restorano durų kabintume ženklą „čia leidžiama kramsnoti“.

O kur vaikštinėdamos senamiestyje vaikučius pamaitinate Jūs?

2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Kiemai (1): Tarp Pranciškonų ir Vokiečių gatvių

Man labai patinka landžioti po senamiesčio kiemelius. Vieni - mažyčiai, kiti - dideli, klaidūs lyg labirintai, eini eini ir nežinai, kur išlįsi. Vieni - šiuolaikiški, sutvarkyti, o kiti - apleisti, bet išsaugoję praeities pėdsakus. Beprotiškai įdomu!

Šiandien įėjusi į Pranciškonų gatvės šeštojo namo kiemą atsidūriau Vokiečių gatvėje. O įspūdžiai - nuotraukose :)

Šimtametis laiškas

Tokio jautrumo, tokios pagarbos adresatui, tokios auros, kokia gaubia šį laišką, niekuomet neskleis nei elektroniniai laiškai, nei SMS žinutės...

Iš VU bibliotekos lobyno: M.K.Čiurlionio laiškas choro, kuriam vadovavo, narei Juzei Lietuvninkaitei. Parašytas 1907 - 1908 m.

2012 m. balandžio 3 d., antradienis

Balandis melagis

Et, jau buvau patikėjusi, kad atėjo pavasaris ir sniegą vėl pamatysiu negreit...

Pranciškonų vienuolynas
Kėdainių gatvė
Katės namai apleistame pastate
Šv. Jonų bažnyčia
Melyna, žalia, gelsva, raudona, žalsva, rožinė, balta... Senamiesčio spalvos :)
     
Pilies gatvė   

2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Durys - lyg knyga

Prieš kelerius metus varstydama šias Vilniaus universiteto bibliotekos duris vis pagalvodavau, kad norėčiau prie jų sustoti bent kelioms minutėms: gerai įsižiūrėti į atvaizdus jose ir įsiskaityti į ten įamžintus žodžius. Tik sukantis karuselėje paskaitos-darbai-namai, laiko tam vis neatsirasdavo.

Studijos baigėsi. Durys užrakintos ir nebevarstomos. Bet laiko turiu - stovėjau priešais ir mėgavausi jausmu, kad niekur nebereikia skubėti.

Šios skulptoriaus Jono Meškelevičiaus (1950 - 2005) sukurtos bronzinės durys - paminklas pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo "Katekizmo" 450 metų jubiliejui.


Vienintelis Lietuvoje išlikęs M. Mažvydo „Katekizmo", kuris Karaliaučiuje buvo išleistas1547 metais, egzempliorius yra saugomas universiteto bibliotekoje.

Bronzos durys - pagarba ne tik M.Mažvydui, bet ir daugybei kitų, puoselėjusių lietuvišką žodį.

Durų viršuje išlieti atvaizdai žemiau išvardintų žmonių.


Kristupo Radvilos Našlaitėlio, kuris 1575 metais Vilniuje įkūrė spaustuvę ir išleido 1613 metais pirmąjį originalų LDK žemėlapį Magni Ducatus Lithuaniae caeterarumque.

Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus - jis1570 metais įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegiją ir jos biblioteką.

Popiežiaus Grigaliaus XIII, 1579 metais pripažinusio Vilniaus universiteto įkūrimą.

Universiteto mecenato kardinolo Jurgio Radvilos, padėjusio iš popiežiaus Vilniaus kolegijai gauti akademijos teises.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto, kuris steigiamai bibliotekai padovanojo asmeninį knygų rinkinį,

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro, 1579 merais davusio privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą.

Viduryje – universiteto herbas. Po juo yra užrašas: "Pirmajai lietuviškai knygai 1547–1997".

O apie visa kita puikiai pasakoja ir nuotraukos :)
 

Poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai: Tiems žmonėms, žodžio stogą kėlusiems,
toms knygoms, mūsų lopšį supusioms.

Durų rankenos - aitvarai, nešantys namams ir žmonėms įvairias gėrybes.

Daugiau informacijos: http://www.mb.vu.lt/306